Welcome to Delicate template
Header
Just another WordPress site
Header

Jeigu esate kaip ir dauguma amerikiečių, esate susipažinę su House, šmaikštus ir Sardonisks daktaras per Fox TV. Jūs tikriausiai taip pat susipažinę su prasta Cuddy, namo šeimininkas. atvirukai Ji yra nuolat į namus mūšio sumanūs ir motyvacija. Cuddy skubiai reikia RFID, ir čia yra šešios priežasčių kodėl:

Momentiniai House vietų sistemau000dDerinti realiu laiku padėties nustatymo sistema (RTLS) su RFID žymę, implantuoti į Rūmų cukranendrių leisti Cuddy žinoti, kur jis yra visą laiką. Daugiau jis žiūrėti savo mėgstamus muilo operų nors paslėpti, break kambarį. Jis bus rasti jokių šventyklą žaisti Gameboy (arba kokia kita žaidimų sistema jis yra skatinti šį epizodą) taikos. Kur jis eina, Cuddy galite sekti jį.
(more…)

Teatre ir kinematografe daug kartų mėginta papasakoti tragiškus likimus žinomų ir nežinomų menininkų, kuriuos negailestinga rampų šviesa sugniuždė. A. Cholinos spektaklyje ši banali tema banalia nevirsta dėl išradingos kompozicijos, lakoniško ir įtaigaus vaizdinio sprendimo, dėmesį sutelkiančios veiksmo dinamikos.

Spektaklio siužetą “pasakoja” dvi pagrindinės veikėjų grupės: trys Mūzos – Šlavėjos, keliasdešimt Pamišusių merginų ir iš žalio kiaušinio išsiritusi mažutė Juodoji gulbė. Šie personažų pavadinimai – sąlygiški, jie niekur neįvardyti, kiekvienas žiūrovas gali savaip pavadinti tuos, kurie suka sceninio veiksmo ratą. Spektaklyje beveik be paliovos ironiškai aštriai parodijuojama klasikinio baleto estetika. Ir pati spektaklio pradžia aiškiai primena garsiojo Cesare’s Pugni “Pas de Quatre” uvertiūrą. Tik vietoj “Quatre” čia yra “Trois”, ir šitokių “vietų” visame spektaklyje yra daug. Šis baltasis trio supriešinamas su mase keistų, beveik belyčių juodais apdarais būtybių (“merginų” įvaizdį čia pirmiausia kuria maskatuojančios kasos), kurios iššokuoja iš dešiniųjų kulisų ilga ir, atrodo, niekad nesibaigsiančia virtine.

Pasigėrėtinas choreografės gebėjimas kompoziciškai suvaldyti daug šokėjų – bene pirmą kartą profesionaliai scenai skirtam repertuariniam kūriniui buvo pasitelkta ne tik aktorių profesionalų, bet ir moksleivių bei studentų pagalba. Šiame masiškume irgi juokais galima būyų įžvelgti choreografės norą konkuruoti su “Grand Ballet” ir netgi pranokti gulbių ar šešėlių masines scenas, tapusias “baltojo” baleto šedevrais.

Šokio spektaklis PAMIŠUSIŲ MERGINŲ ŠOKIAI pagal Antonio Vivaldi ir Saint–Saenso muziką.

Choreografė ir kostiumų dailininkė – Anželika Cholina.

Spektaklyje dalyvauja 36 artistai – aktoriai, Muzikos akademijos studentai, Vilniaus baleto mokyklos mokiniai.

Premjera: 1999 m. lapkričio 24 d. Oskaro Koršunovo teatre, Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje.

Trukmė: 60 min.

 

Šaltinis: ach.lt

Aktorius Dainius Kazlauskas sugrįžo iš Maskvos ir kartu su kolega aktoriumi Dariumi Meškausku pradeda vienos populiariausių pastarojo meto komedijų „Urvinis žmogus“ paskutines gastroles po Lietuvą, teigiama išplatintame pranešime spaudai.

Iš poros dešimčių išrinktųjų miestų pirmiausia „urvinis“ užsuks į Naująją Akmenę, taip pat sausį numatyti apsilankymai Kaišiadoryse, Kėdainiuose ir Rokiškyje.

Septynerių metų sukaktį švenčiančio spektaklio kūrėjai sako, kad šios gastrolės skirtos padėkoti žiūrovams už jų nuolatinį palaikymą, bet jokiu būdu ne ašaroms braukti.

„Su „Urviniu žmogumi“ atėjome į teatro pasaulį. Jis nemiršta, turime su juo dar įvairių sumanymų. Tačiau šiam spektakliui jau laikas užleisti sceną mūsų naujoms idėjoms ir pastatymams“, – aiškina „Idioteatro“ vadovas Donatas Tarasevičius.

„Urvinį žmogų“ pats režisavęs ir nuo pradžių jame vaidinantis D.Kazlauskas sako, kad jokio ypatingo pasirengimo paskutiniam turui nereikia, juk vaidmuo išanalizuotas po siūlelį, juolab, kad „urvinius“ aktorius ir režisierius padovanojo ir Rusijos bei Lenkijos publikoms.

„Tai paskutinė galimybė „Urvinį žmogų“ pamatyti arčiau savo namų“, – žiūrovus į pasirodymus kviečia D.Meškauskas, šiame spektaklyje vaidinantis daugiau nei penkerius metus.

Išleisdamas „Urvinį žmogų“ į paskutines gastroles po šalį „Idioteatras“ paskaičiavo: nuo premjeros 2005-ųjų sausį „urvinis“ buvo rodytas beveik 650 kartų daugiau kaip 30-yje Lietuvos miestų ir miestelių, spektaklį pamatė daugiau kaip 230 tūkstančių žiūrovų. Prieš ketverius metus, 2006-ųjų lapkričio pabaigoje, bilietai į septynis kalėdinius „Urvinio žmogaus“ spektaklius buvo parduoti per 15 minučių. Tokia statistika leidžia prašytis į populiariausių Lietuvoje kada nors rodytų spektaklių sąrašą.

Komediją „Urvinis žmogus“ (angl. Defending the Caveman – Užtariamasis žodis urviniam žmogui) sukūrė amerikietis aktorius ir režisierius Robas Bekeris (Rob Becker). Jos premjera įvyko 1991 metais San Franciske. Vėliau spektaklis apvažiavo visas Jungtines Valstijas, 1995 metais debiutavo Brodvėjuje ir tapo rekordininku – ilgiausiai čia rodytu monospektakliu. Ta proga Niujorke net atsirado „Urvinio gatvė“: 1996 metais tuometinis miesto meras Rudolfas Džiulianis tokiu pavadinimu (angl. Caveman Way) perkrikštijo Vakarų 44-ąją gatvę, kurioje stovi šį spektaklį rodęs teatras „Helen Hayes Theater“.

„Urvinis žmogus“ išverstas į 30 kalbų, komedija buvo rodyta 45-iose pasaulio šalyse, ją jau matė keli milijonai žiūrovų.