Pirmą kartą susidūrusi su „Ship of fools“ nesupratau, nei kas tai per žmonės, ką jie veikia ir kaip gyvena. Žinoma, teisindama savo neįžvalgumą turėčiau pridurti, jog pirma pažintis su laivo aktoriais įvyko jau po vidurnakčio, gurkšnojant ouzo (anyžinė degtinė) keistai dekoruotame laive. Visi labai draugiški, laisvai bendraujantys ir atviri – netrukus buvo surengta ir ekskursija po laivą. Kitą dieną aplankius jų pasirodyme, atsiskleidė daugiau detalių apie šį olandų projektą, plaukiojantį po pasaulį.
Viskas prasidėjo 1989 metais, kuomet ne pelno siekanti organizacija Azart (ART nuo A iki Z) įsigijo tipišką olandišką žvejybos laivą ir pavadino jį „Ship of Fools“. Tai buvo projekto tikslo dalis – įsigyti, aprūpinti ir išlaikyti tinkamą jūroje plaukioti laivą, skirtą pervežti žmones, objektus, idėjas, muziką – kitaip tariant, suteikti artistams ir savanoriams galimybę realizuoti savo fantazijas ir taip skatinti pasaulio kultūrinius mainus.
Ship of fools“ – teatro laboratorija pastoviai ieškanti išskirtinių užmojų. Namų teatras laive yra be jokių taisyklių, kuriame profesionalūs menininkai iš įvairių pasaulio šalių savo gyvenimo tarpsnį laive paverčia karnavalu. Kostiumai, dekoracijos, muzika, įvairi spektaklių atributika – viskas kuriama laive, dažniausiai iš naujo perdarant jau panaudotus daiktus, drabužius, derinant skirtingus stilius, kultūras. Taip stengiamasi suteikti kiekvienam vaidinimo epizodui netikėtumo efektą. Kiekvienas rengiamas turas yra išskirtinis: komandos sudėtimi, programa, perteikiama mintimi. Keliaujančios komandos režisuojami spektakliai turi savo stilistiką, manyčiau, būdingą tik šiam laivo teatrui. Pasirodymuose visada vyrauja kontrastas bandant suderinti naują ir seną, rimtą ir juokingą: pvz. mitais paremtuose spektakliuose kalbama apie šiuolaikiškus senovės herojus, naudojama atributika taip pat tarsi sujungia praeitį su dabartimi – mediniai irklai pakeičiami šluotomis.
Eksperimentuojanti komanda savo pasirodymuose derina tradicinį teatrą su šiuolaikiška kasdienybe. Trupės rengiami spektakliai apibūdina jų požiūrį į pasaulį, juos supančią aplinką – į viską stengiamasi žvelgti su šypsena: pasišaipant iš kasdienybės, iš standartų, materialinių problemų, paviršutiniškumo.
Komedijos teatras su vis nauja programa lanko skirtingas šalis, miestus, kontinentus. Vaidinimai skirti ir suaugusiems ir vaikams, dažniausiai parenkami atsižvelgiant į lankomas valstybes bei kultūrų ypatumus. Visi kuriami spektakliai yra komedijos žanro ir režisuojami dviem kalbomis: anglų bei šalies, kurioje svečiuojamasi.
1916 metais statytas senoviškas žvejybinis laivas – tai skulptūra išreiškianti pasaulį aukštyn kojomis – naudojamas ir kaip transporto priemonė, kaip gyvenamas plotas (yra virtuvė, TV, teatro dirbtuvė) ir kaip pagrindinė scena bei užkulisiai. Dėl išskirtinio teatro formato – spektakliai rengiami miestų uostuose prie pat centro, po atviru dangumi, o žiūrovai sodinami tiesiog krantinėje prieš patį laivą (talpina 240 žmonių). Žiemos metu, pačiame laive rengiami kabaretai, improvizuotos operos, gyvos muzikos vakarai.
Visas projektas yra ne tik keliaujantys profesionalūs artistai. Reikia nepamiršti pagrindinio tikslo – kultūriniai mainai. Nuo akimirkos kai laivas prišvartuojamas uoste, prasideda savotiškas idėjų ir informacijos turgus – visi turi galimybę pabendrauti ir susipažinti su besisvečiuojančiais laivo įgulos nariais, išgirsti jų istorijas apie teatrą, pasirodymus, keliones ir nuo ko viskas prasidėjo. Kiekviename uoste laivo kapitonas susitinka su miesto merais, ministrais, stengiamasi bendrauti su vietiniais teatrais, visuomenės aktyvistais. Bendradarbiauti kviečiami aktoriai, muzikantai, režisieriai, kostiumų ar filmų kūrėjai.
Laivo kapitonas, vadybininkas, aktorius bei įkūrėjas – August Dirks (Olandija) jau daugiau nei dvidešimt metų yra neatskiriamas laivo gyventojas, skatinantis galimybę keliauti ir laisvę meno išraiškoms. Augusto svajonė – senuoju laivu pasiekti Karibų salas. Tai išskirtinė asmenybė, įkūnijanti pasakymą, jog gyvenimas, tai vienas didelis spektaklis. Kasdienybėje kapitoną visada sutiksi pasipuošusį išraiškinga skrybėle, jo mėgstamiausiomis medinėmis klumpėmis bei užsidėjusį dirbtines elfų ausis.
Šis projektas nėra vienintelis Augusto indėlis Olandijos menui. Studijuodamas rusų kalbą ir literatūrą jis įkūrė Mainų Intitutą, kurio dėka daugybė Rusijos artistų išvyko į Amsterdamą ir atvirkščiai. Taip pat, jo iniciatyva egzistavo “Operos laivas”.
Egzotiško laivo finansinė parama gaunama iš karališkųjų “Princo Bernando Fondų”, tačiau pagrindinis aktorių pragyvenimo šaltinis yra spektakliai ir pinigai surinkti pardavinėjant specialiai pasirodymams gaminamus marškinėlus, kompaktinius diskus, laivo suvenyrus.
Pabaigai noriu pridurti tik tai, jog šis unikalus kultūrinis teatro projektas nėra vien atrakcija vaikams ar turistams. Jis reprezentuoja daug gilesnes tradicijos ir idėjas, galbūt net prilygstančias viduramžių keliaujančioms trupėms.
Naujausias trupės kurtas spektaklis – „Kvailybės anatomija“.
