Mechaninis žmogus mysterium

Martin Scorsese Hugo genijus yra ne tik kad jis dirba ne vėliau kaip kūrimo technologijos, bet kad ji dirba juos į istorija apie kaip filmų, pati atėjo būti. Tai tema netoli ir brangūs Scorsese, kurie, neskaitant vadovavimą ir gamybos, garsėja savo darbą kaip kino istorikas (jis yra vienas iš įkūrėjų filmų fondas ir pasaulio kino fondo, tiek nepelno organizacijos, skirta išsaugoti plėvelės). Jis nėra pateikti istoriją taip daug kaip įmerkite mus į jį, ir ne tokiu būdu, kad yra toli arba klinikinių, bet gana tokiu būdu, kad yra šiltas ir pakviesti. Jis vilioja mums su meno iliuzija, gauna mus domina mechanika, ir leidžia mums į juos aukštyn uždaryti. asmeninis kalendorius Į šį procesą revelationem, niekada kartą magija neprisiminti mums.
Hugo, pritaikytas iš Brian Selznick naujų The išradimas, Hugo Cabret, yra absoliutus triumfas, ne tik apskaitos barelio, tačiau liejimo, veiklos rezultatų, pobūdį plėtrą, meno kryptimi, rinkinys dizainas, specialieji efektai ir temos taip pat. Jis taip pat yra vienas geriausių usb atmintines ieškote 3D filmų, I ever seen, ir jei jūs perskaitėte mano apžvalgos, jūs žinote, kaip aš jaučiuosi apie 3D apskritai. O ne išpuolių mūsų matymo laukas su žalios pop iš gags, Scorsese leidžia mums patinka antklodė, daro mus į vieną su pasauliu, jis sukūrė voko procesą. Mes ne žiūri rutuliotis; istorija mes iš tikrųjų yra dalis. Yra laikai, kai aš norėjau pasiekti ir bandyti liesti vaizdus, nes jie buvo taip gerai integruota į vaizdus, kad jie pasiekti slėpiningas apčiuopiamas kokybės. Pirmą kartą aš rekomenduodamas jūs išleidžiate papildomų pinigų 3D filmai, ypač jei jūsų vietos teatro naudoja Skaitmeniniai projektoriai, kuriuos leidžia ryškų, aiškų nuotraukas.

Vyksta Paryžiuje kartais pradώioje 1930-aisiais, ji pasakoja istoriją Hugo (Asa Butterfield), našlaičiai berniukas, kuris gyvena per geležinkelio stoties sienos. Kaip sūnus iš watchmaker (Jude Law flashback seka), jis yra giminingas Steampunk clockwork ir mechaninių kūriniai, Štai kodėl jis išlaiko save užimtas vyniojimo visų stoties laikrodžiai. Savo paslaptis irštva foto kalendorius yra geležies, pavaros, pendulums, springs ir garo pasaulio. Jis pastebi kasdien stumdymasis ir šurmulio per įvairių angų, paprastai laikrodžio ciferblatai. Jis mato Monsieur Frick, laikraščių tiekėjo (Richard Griffiths), bando woo café savininkas, Madame Emile (Francis de la Tour), o tuo pačiu metu bando išvengti jos dirglus šuo. Jis mato gėlių Mergaitė pavadino Lisette (Emily Mortimer), kurie linksmai nustato parduotuvė kiekvieną rytą. Jis labai stengiasi išvengti vidutinis, Kropls stoties inspektorius (Sacha Baron Cohen), kurie kartu su savo Rotveileris, baseinai suapvalina iki nedialoginis vaikams ir juos išsiųstos ne su ir našlaičių.

Kol jis mirė, gaisro, Hugo tėvas buvo bando taisyti metalo Automatonas, kurią jis nustatė, rusting toli muziejuje. Hugo, nustatoma baigti darbą, jo tėvas pradėjo, veikia afoul su Gorkij, rezervuotas žmogus, žinoma kaip Papa Georges (Ben Kingsley), kurios asortimentą windup skaičiai turi Hugo reikia pavaras. Georges, kurie žino Hugo buvo vagystė iš jo, yra sukrėstas, kai jis atranda sketched į Notepad Hugo tėvas. Tada jis priima ir atsisako grΰώinti jΰ. Jis net grasina deginti. Hugo turi gauti atgal. Čia įveda nuotrauku spausdinimas vilnius Georges goddaughter, Isabelle (Chloë atidėjimo Moretz), kurie greitai tampa Hugo draugas. Gerai skaityti ir drąsus, Isabelle nešioja širdies raktas aplink kaklą – tuo paèiu klavi¹u, kad tilptų specialios užrakinti Hugo Automatonas. Kodėl ji turi jį? Ir kas atsitiks vieną kartą į Automatonas yra likviduojama?

Deja, aš negaliu apibūdinti likusi filmas be tampa annoyingly neaiški. Kas gaila, kad aš negaliu atskleisti kaip visa tai prisijungia prie baigiamajam meno. Viskas, ką gali pasakyti yra, Scorsese daro mistrzowską darbą vaizdavo kas ji privalo būti jau kaip tiems pradžioje filmai, kurioje buvo akivaizdu, kad net ne ribas technologijų galėtų pateikė Slopintuvo apie vaizduotę. Mes matome neribotos Bezgaumīgs kostiumai, faneros rinkiniai, kūrybingumą ir celluloid kad buvo ranka spalvotas rėmelį rėmelis. Mes mokytis pirmosios kartos kameros ir projektorių ir puikϋs jų ranka valdomas mechanizmus. Geriausias iš visų, mes pamatyti šaukiantį baimėje, kaip iš tikrųjų perkelti nuotraukas, prognozuojama apie baltas ekranas, auditorijai.

Kiekvienas simbolis yra taip patrauklus ir turtingai išsivysčiusių, kad aš negalėjo galbūt pagirti juos visus. Tai nebūtų buvę įmanoma ne buvo užlašinamasis liejimo. Hugo, Butterfield yra sympatyczny bet ne manipuliavimo – a Dickensian simbolių gali realiai emocijas. Moretz yra tiesiog žavinga kaip Drošsirdīgs jaunų Isabelle, ir Kingsley rodo įvairių kaip Georges. Didžiausias siurprizas yra Cohen kaip stoties inspektorius, kurie mes tikimės, kad bus šiek tiek daugiau nei tradicinių sukryžmintos przerażająca grėsme ir komedija atleidimas nuo importo muitų. Mes norime būti neteisingas; kaip jis nervų daro leidimai Lisette, mes pradėsime pamatyti realus asmuo, žmogus, kuris dar turi tvarkyti savo nelaimės gyvenimą taip, sveiką, konstruktyvus. Kaip istorinių Pasakėčia ir kaip kino meno šventė, Hugo yra lobis.